Lenkų politologas: Lenkija neišmainė Lietuvos į Rusiją, bet nemoka lyderiauti

Varšuvoje veikiančio Tarptautinių santykių centro direktoriaus pavaduotojas Wojciechas Borodzichas nesutinka su nuomone, kad Lenkija santykius su Lietuva išmainė į gerą kaimynystę su Rusija. Jo teigimu, taip tikrai nėra, tačiau lenkai į Lietuvą žvelgia tik per lenkų tautinės mažumos suformuotą prizmę, o Varšuva neturi jokių kontaktų su Lietuvos partijomis, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akciją.

„Šiek tiek nutuokiant apie Lietuvos istoriją, galima tikėtis, kad esamą situaciją kai kurie Lietuvos politikai traktuos kaip užkulisinius Lenkijos ir Rusijos susitarimus – esą Lenkija nori išmainyti bendradarbiavimą su Lietuva į gerus santykius su Rusija. Tačiau tai netiesa“, – Rytų Europos studijų centre surengtoje diskusijoje teigė lenkų politologas.

W. Borodzichas taip pat kritiškai įvertino Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginius apie Lenkiją, išsakytus susitikime su lietuvių išeivių bendruomene Čikagoje. Tuomet prezidentė teigė mananti, jog kai kurie lenkų politikai draugu pasirinko Rusiją, o Lietuvai teko atpirkimo ožio vaidmuo.

Pasak politologo, toks vertinimas yra galimas, tačiau pareigas einantis prezidentas, jo nuomone, viešai kalbėti šitaip neturėtų.

W. Borodzichas svarstė, kad žvelgiant formaliai, D. Grybauskaitė turi teisę vertinti Lenkijos užsienio politiką ir išsakyti savo nuomonę neoficialiame susitikime su lietuvių bendruomene Čikagoje. Maža to, anot W. Borodzicho, D. Grybauskaitė prieš Seimo rinkimus galbūt norėjo padėti kuriai nors politinei jėgai Lietuvoje.

„Tačiau įvertinus, kad Lenkija tvirtai remia lenkų mažumą Lietuvoje, kad pastaruoju metu gerėja Lenkijos ir Rusijos santykiai, kad Lenkijos požiūris į Lietuvą pasikeitė, taip pat žinant, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su rusų mažumos partija ir suvokiant, kokį vaidmenį Rusija vaidina Lietuvos energetikoje, toks vertinimas atrodo beveik pagrįstas. Tačiau aš vis tiek manau, kad pareigas einantis prezidentas taip atvirai kalbėti neturėtų“, – Rytų Europos studijų centro diskusijoje teigė lenkų politologas.

Nėra lenkų-lietuvių dialogo, bendrauja tik lenkai ir Lietuvos lenkai

W. Borodzichas teigia, kad apskritai Lietuva ir Lenkija turi mažai bendrų projektų – anot jo, visi Lenkijoje vykstantys projektai, susiję su Lietuva, yra nukreipti į lenkų mažumą Lietuvoje, o ne į lietuvius. Politologo nuomone, abiejų šalių santykius ypač žaloja faktas, kad bet koks santykių konstravimas yra paliktas politikams ir žiniasklaidai, kai, tarkime, politikai savo veiksmais siekia daugiau balsų per rinkimus, o žiniasklaida – kuo didesnio populiarumo.

„Lenkų ir lietuvių problema ta, kad dialogas tarp šalių yra paliktas politikams ir žiniasklaidai. Žinoma, politikai formaliai atspindi dalies rinkėjų nuomonę, bet, mano nuomone, kai tik rinkėjas įmeta savo biuletenį į balsavimo dėžę, jis praranda galią kontroliuoti politiką“, – teigė W. Borodzichas.

Politologo nuomone, nutiko taip, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo abiejų šalių vidinių politinių batalijų įkaitu. Pavyzdžiui, Lenkijoje, pasak pranešėjo, Piliečių platforma bei partija „Teisė ir teisingumas“ diskutuoja ne kaip išspręsti šią problemą, o kas yra labiau lenkas. Bet kurios politinės jėgos atsitraukimas, W. Borodzicho teigimu, būtų traktuojamas kaip pasidavimas.

„Kita problema – žiniasklaida. Tačiau negalime kaltinti žurnalistų, nes jie dirba nepriklausomose masinės informacijos priemonėse, kurių pagrindinis tikslas – pritraukti skaitytojus. Žurnalistams ir redaktoriams pirmiausia rūpi skaitytojų gausa ir žinios populiarumas, o ne valstybių santykiai“, – teigė lenkų mokslininkas.

Anot jo, visi straipsniai lenkų spaudoje apie Lietuvą pasižymi tuo, kad juose pranešama, kaip Lietuva vėl eilinį kartą padarė ką nors blogo lenkų tautinei mažumai.

W. Borodzicho nuomone, taip yra dėl to, kad nėra jokio bendradarbiavimo tarp lenkų ir lietuvių „smegenų centrų“ ar kitų panašių įstaigų – bendradarbiavimas regimas tik tais atvejais, kai kokia nors Lenkijos įstaiga arba institutas rengia projektus su lenkų tautinės mažumos organizacijomis Lietuvoje. Tuo tarpu lenkų Lenkijoje ir lietuvių Lietuvoje bendradarbiavimo neįmanoma rasti nė su žiburiu.

Varšuva yra užmezgusi ryšius tik su LLRA

Kaip vieną pagrindinių trukdžių gerinant valstybių santykius, Varšuvos tarptautinių santykių centro direktoriaus pavaduotojas minėjo faktą, jog Lenkijos politikai yra užmezgę santykius tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tuo tarpu su kitomis politinėmis jėgomis ryšių nepalaiko.

„Aš tai regiu kaip problemą, nes lenkų politikai pamiršta, kad yra daug lenkų, kurie priklauso ir kitoms partijoms Lietuvoje ir net užima aukštas pozicijas jose. Mūsų politikai neturi jokių kontaktų su šiomis partijomis. Žinoma, kontaktų esama europiniame kontekste, pavyzdžiui, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje bei Liberalų ir demokratų aljanso frakcijoje už Europą. Tačiau tai ne tas pats“, – teigė W. Borodzichas.

Glaudūs lenkų politikų ryšiai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, šios partijos bendradarbiavimas su Rusų aljansu rinkimuose, subjurę Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasitaisę Lenkijos ir Rusijos ryšiai bei istorinė atmintis, anot W. Borodzicho, sukuria kokteilį, kuris Lietuvoje traktuojamas kaip Rusijos ranka.

„Turint mintyse šį paveikslą, įmanoma manyti, kad esama paslėptos Lenkijos-Rusijos santykių darboytvarkės. Tokio tipo argumentai yra vartojami politinėse diskusijose. Mes girdėjome panašius teiginius prieš keletą dienų. Tai iš esmės reiškia, kad nepasitikėjimo lygis tarp lenkų ir lietuvių yra milžiniškas ir tai nėra gerai. Aišku, mes juk nepradėsime karo, tai būtų kvailiausias dalykas pasaulyje, tačiau turime prisiminti, kad istoriškai Lenkija ir Lietuva glaudžiai bendradarbiavo kur kas ilgiau nei kad pykosi“, – svarstė W. Borodzichas.

Varšuvos tarptautinių santykių centro direktoriaus pavaduotojas taip pat sako, kad tarp Lenkijos ir Lietuvos miestų yra sudaryti 45-47 miestų-dvynių susitarimai, tačiau esama potencialas visiškai neišnaudojamas. Vienintelis aiškesnis bendradarbiavimo pavyzdys – lenkų miestų parama statant lenkiškas mokyklas Lietuvoje arba Lietuvos lenkų mokinukų atostogų organizavimas Lenkijoje.

„Žinoma, tai nėra blogai, galime tą daryti. Tačiau problema ta, kad tai yra visa bendradarbiavimo šerdis. Esama tikrai maži atvejų, kai bendradarbiavimas tarp miestų-dvynių būtų grindžiamas verslo kontraktais ar žinių mainais tarp lenkų ir lietuvių“, – pasakojo W. Borodzichas.

Lenkija turi lyderiauti neįsakinėdama?

W. Borodzichas sako, kad tiek lenkai, tiek lietuviai yra išdidžios tautos, tačiau lenkų išdidumas šiuo atveju susijęs su jų noru lyderiauti regione, tačiau jie nemoka to daryti neįsakinėdami.

„Lenkų išdidumas šiek tiek problemiškas. Pirma, mes didžiuojamės, kad esame didžiausia valstybė regione. Antra, mes esame viena didžiausių šalių Europos Sąjungoje. Trečia, mes esame geras pavyzdys tarp ekonominės krizės krečiamų šalių. Ketvirta, mes sėkmingai baigėme pirmininkauti Europos Sąjungai ir visa tai tarsi suteikia mums išimtinę teisę būti regiono lyderiais“, – teigė Varšuvos tarptautinių santykių centro direktoriaus pavaduotojas.

„Tačiau esmė ta, kad buvimas lyderiu reiškia vedimą į priekį, o ne įsakinėjimą. Tai paprastas dalykas, kuris pas mus amžiais užmirštamas“, – tęsė W. Borodzichas.

Jo nuomone, Lenkija negali būti regiono lydere tol, kol nesugeba palaikyti gerų santykių su savo kaimynais.

Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lenku-politologas-lenkija-neismaine-lietuvos-i-rusija-bet-nemoka-lyderiauti.d?id=58793915

Menu